- railioti
- railióti, -iója, -iójo intr.
1. BzF162, DŽ rėplioti, ropoti, šliaužti: Vabalai šiene railió[ja], negaliu užmigti Plng. Kirmuo railió, t. y. ein J. Ale ka tos gyvatės railió[ja] Jdr. Nelaukiat, kol po trobą pradės railióti kirminai! Slnt. Mesk šalie mesą – kas aną beės, kad gyvatikės (kirmėlytės) railió[ja] Krg. Utis par kaklą railiója Kl. Vai gyvate tu rainoji, kodėl žiemą nerailióji? (d.) Lpl. | prk.: Ugnis, apačioj pilės kas kartą vilnimis keldamos aukštyn, railiojo mūrais S.Dauk. Jau saulė railiojo kalnais ir ant kardomis tvyskuliavo S.Dauk.
2. vaikščioti ropomis, keturpėsčia: Kūdikis railiója, t. y. ant keturių kojų vaikščioja J. Tegu vaikas railió[ja] po grindis Slnt. ║ menk. pamažu, nerangiai vaikščioti: Ko ten railióji tais papamačiais? Ms.
3. menk. landžioti, sukinėtis, žiūrinėti: Po bliūdalius nerailiók, smetonos nerasi! Šts. Ko tie vaikai čia aplinkuo railió[ja]? Slnt. Tik rink nu daikto – nerailiok kaip katinas lentynoms! Plt. Ko railióji pašaliais, juk čia nieko nepadėjai? Brs. Leisiat gi tolesniai vagiliams savo namuose railioti? S.Dauk.
◊ sáulė žemè (žẽmėje, žemè pãgal Krtn, Als) railiója labai gražus oras, šilta: Par pat dienos įšylį sáulė žemè railió[ja] Plt. Saulė žeme pagal railio VP40. Saulė žeme railio[ja], o ans lovo[je] tebkirmė[ja] Skd. Mano kaselės gelsvų silkelių jau nebblizgėsiat, saulei [žeme] railiojant (išnašoje kaitinant) D94.\ railioti; išrailioti; nurailioti; parailioti; parrailioti; surailioti
Dictionary of the Lithuanian Language.